Apie

Tinklaraštis

Linas Kevelaitis fotoGimiau 1972 m. lapkričio 17 dieną Panevėžyje, inžinieriaus ir mokytojos šeimoje. Buvau vaikas, kuriam nuolat kildavo įvairiausių klausimų – kas, kur, kodėl… Visai tai vyko Panevėžio J. Balčikonio mokykloje. Baigęs devynias klases, atsidūriau Panevėžio Aukštesniojoje technikos mokykloje (tuo metu politechnikumas), vėliau – VGTU, kur įgijau statybos bakalauro laipsnį. Dar būdamas pirmo kurso studentas, ėmiausi įvairių darbų – nuo valandinių, šiukšlių vežimo, sargavimo iki barmeno ar optiko. Trečiame kurse įsidarbinau langų gamybos srityje ir tai atitiko mano mokslų specialybę. Troškau būti vertinamas ir gerbiamas aukšto lygio specialistas, toks ir tapau. Tuomet užsibrėžiau tikslą tapti vadovu – ir juo tapau. Užtruko. Tačiau tuomet supratau, kad egzistuoja dvi mokyklos. Viena mus nuo mažens moko ir paruošia išeiti į kitą – gatvės mokyklą, t. y. į gyvenimą, kur toli gražu matuojama ne pažymiais, o tikrais praradimais, skausmu, meile, džiugesiu ir t. t. Manau, daugelis iš mūsų tebesimoko toje gatvės mokykloje, ir kai kam sekasi, o kai kam nelabai. Kodėl taip skirtingai?

Aš mokausi iki šiol. Mano manymu, šių mokyklų mokymo principai, dėsniai ir tikslai ilgą laiką labai smarkiai skyrėsi. Tik pastaruosius kelerius metus matyti jų bendravimo požymių. Knygų ciklas „Kortagai“ iš dalies yra skirtas šių dviejų mokyklų suderinimui, jei taip galima pasakyti, nes šiais laikais viena be kitos šios mokyklos neveikia.

Vaikystėje buvau padauža, krėsdavau įvairias išdaigas, kvailystes, tačiau visada jaučiau pagarbą mokytojams, dirbantiems ir vyresniems žmonėms. Užaugau tokių filmų kaip „Tadas Blinda“, „Kapitonas Tenkešas“, „Robinas Hudas“ aplinkoje. Kieme būdavau lyderis. Vasaras leisdavau kaime pas senelius, o ten – ir šienas, ir runkeliai, ir mėšlas, ir senelio dviratis, kurio pedalų nepasiekiau, begalė paukščių, gyvulių ir žvėrelių (aplinkui miškai ir laukai). Šiek tiek ūgtelėjęs kartu su draugais pradėjau groti akordeonu, gitara, kūriau dainas, lankiau šokius, sportavau, teko pabūti baikeriu su juodu motociklu „Jawa“, kurį turiu iki šiol. Dar vėliau su bendraminčiais įsteigėme Lietuvos „Honda CRX“ nebegaminamų automobilių klubą ir agentūroje „Factum“ užregistravome net du Lietuvos rekordus. Šiuo metu esu vedęs, be galo myliu žmoną ir du vaikus – tai sūnus Nojus ir dukrelė Mėta. Gyvename name šalia Vilniaus, auginame niufaundlendų veislės šunį Gotą. Mėgstu šaudyti iš lanko, žaisti angliškąjį biliardą (angl. snooker), keliauti ir žvejoti. Bet labiausiai mėgstu bendrauti su įdomiais žmonėmis. Bendraudamas radau daug bendraminčių, įkūrėme kelias įmones, įgyvendinome kelis investicinius projektus, bet svarbiausia – pradėjau matyti žmonių vertybes ir atradau daug savųjų. Viena jų – padėti žmonėms, juos mokyti to paties, kad jie galėtų padėti kitiems. Tai yra sunku, bet paprastai nepaprasta. Ir jei kas nors, esant nepatogioms ar nepalankioms aplinkybėms, sako, kad tai nuo manęs nepriklauso, tai padarykime tai, kas priklauso, ir šiek tiek daugiau – tuomet viskas bus gerai.

Labas. Jei jau esi čia, tikriausiai nesi abejingas (a) vaikams. Aš taip pat. Juk mes juos mylime, rūpinamės jais, kad užaugtų dori, protingi ir siektų kuo aukštesnių tikslų. Ir kai mūsų atžala padaro ką nors gero, ko nors pasiekia, išmoksta, pasidalija kokia nors įdomia istorija ar ką nors sugalvoja – mes džiaugiamės kartu. Vaikas auga, pradeda logiškai mąstyti, dėlioti mintis, reikšti savo jausmus, tobulėja kaip asmenybė.

Prisiminkime nerūpestingą vaikystę, kai fantazuodavome ir įsivaizduodavome neįmanomu dalykus, kai paprasčiausias plaukiantis pagaliukas lietaus upelyje rodėsi kaip didžiulis laivas, kaip mylimiausia lėlė buvo princesė ir geriausia draugė, sauganti didžiausias paslaptis, kaip susėdę kur nors po medžiu pasakojome nebūtas istorijas, vienas kitą pertraukdami ir papildydami. Juk buvo smagu ☺

KORTAGAI yra būtent tokie nuotykiai, nukeliantys mus į niekam nežinomą civilizaciją, kur galime gėrėtis niekur iki šiol nematytais išradimais, ieškoti daugybės atsakymų ir siekti savarankiškumo, mokytis užduoti loginius klausimus, kaip ir ką galime padaryti geriau, spręsti keblias užduotis ir tobulėti kartu su Kortagų karalystės gyventojais. Jei vaikams patinka kompiuteriniai žaidimai, „Kortagai“ gali juos įtraukti lygiai taip pat, tik čia jie ras tokių istorijų, kurios bus naudingos visą likusį gyvenimą. Tad nenustebkite, jei vaikas prašys nupirkti jam dar daugiau knygų.

Sėkmės skaitant ir mėgaujantis!