Ar žinote kokią naudą gali teikti muzika vaikams? Aš taip pat nežinojau, kol neatradau vienos senos skaidrės apie muziką, kuri priminė daug nuostabių dalykų. Pasidomėjau internete apie muziką ir jos poveikį ir radau paprastų, naudingų dalykų. Sutrumpintai apie tai ką daro muzika vaikams – paveiksliuke. Gal tai padės apsispręsti ar verta leisti vaikus mokintis muzikos ar ne, nes ne kartą esu girdėjęs panačius posakius “ką ten ta muzika, nieko ji neduoda” arba “iš muzikos nepragyvensi, geriau kažką kita nuveiktų” Tačiau, juk iš grūdo neužauga duona, tačiau įdėjus žinių ir darbo duona gimsta. Muzika – lavinimo dalis, kuri gali pastūmėti vaiką į naujus, didelius kūrybinius atradimus, net nesusijusius su muzika.

Niekas taip nesmelkia jausmų, kaip muzika.Tai pastebėjo dar senovės Egipto žyniai. Šventyklose jie tam tikra muzika gydydavo ligonius. Stebuklingą muzikos poveikį nuo seno pripažino ir senovės graikai. Žymusis jų dainius Orfėjas, anot amžininkų, savo lyros muzika priversdavo nurimti, sutaikyti žmones, žvėris ir visą visatą, o jo sekėjas mąstytojas Pitagoras (540-500m.pr.Kr.) muzika gydė sunkius ligonius. Muzikos meno mokėjo ir senovės Romos žyniai.

Šiandienos mokslininkai stebėjimais ir bandymais įrodė, jog darni, skambi vadinamoji klasikinė bei liaudies muzika gerina virškinimą, malšina skausmus, gydo širdies bei dvasios (psichines) ligas. Augalai, klausydami muzikos geriau auga, būna derlesni, gyvuliai-smagesni, sveikesni. Tačiau pastaruoju metu muzika virsta tam tikrais chaoso sąskambiais, kurie ardo, griauna sveikatą, gniuždo ir žlugdo žmogų, jo asmenybę ir dvasią.Triukšminga, rėkli dabartinė pramogų muzika skatina vadinamųjų nepakeliamos įtampos (streso) hormonų gamybą. Jų veikiamas žmogus užmiršta, ką patyręs ar mokęsis, ilgainiui ima darytis piktas, irzlus, žiaurus, gerokai sumenksta jo atmintis, vaizduotė, proto pajėgumas. Bandymais įrodyta, kad augalų vystymąsi taip pat įtakoja muzika. Nuo trankios, tiukšmingos muzikos jie ima menkti, gyvūnai-siusti…
Ką klausyti?Rinkitės patys…

Gydomasis muzikos poveikis. Ką gydo muzika?
Grigališkajame chorale panaudojami natūralūs kvėpavimo pratimai, kurie sukuria laisvos erdvės pojūtį. Jis labai tinka įtampai sumažinti.
Lėtesnė baroko muzika (Bacho, Handelio, Vivaldi, Corelli) suteikia tvirtumo, tvarkos, numatymo ir saugumo jausmą, darbui ir mokymuisi sukuria protiškai skatinančią aplinką.
Klasikinė muzika (Haidno ir Mozarto) pasižymi aiškumu, elegancija ir skaidrumu. Ji padidina dėmesingumą ir pagerina atmintį bei erdvinį suvokimą.

Romantinė muzika (Schuberto, Schumanno, Tchaikoysky, Chopino ir Liszto) pabrėžia išraišką ir jausmą, dažnai įterpia individualizmo, nacionalizmo ir misticizmo temas. Ši muzika labiausiai tinka simpatijai, užuojautai ir meilei sužadinti.

Impresionistinė muzika (Debussy, Faure ir Ravelio) pagrįsta laisvai tekančiomis muzikinėmis nuotaikomis ir įspūdžiais. Ši muzika sukelia svajingus vaizdinius. Ketvirtis valandos į dienos sapną panašios muzikos, po kurios keletui minučių išsitiesite, atpalaiduos jūsų kūrybinius impulsus ir atgamins sąsajas su pasąmone.

Džiazas, bliuzas, diksilendas, soulas, kalipsas, regis, ir kita šokio formos muzika, atėjusi iš išraiškingo Afrikos paveldo, gali pakylėti ir įkvėpti, sukelti didelį džiugesį ir liūdesį, perteikti sąmojį ir ironiją, apskritai sutvirtinti mūsų žmoniškumą.

Salsa, rumba, maranga, makarena ir kitokia muzika iš pietų Amerikos yra gyvo ritmo ir metro, kuris širdį verčia greičiau plakti, visą kūną judėti ir daugiau prakaituoti. Tačiau samba pasižymi reta galia pojūčius sužadinti ir sušvelninti tuo pačiu metu.

Bigbendas, popmuzika ir populiariausių dainų keturiasdešimtukas, taip pat kantri muzika skatina lengvus ir vidutinius judesius, emocijas ir gerą savijautą.

Roko muzika – tokių muzikantų ir grupių kaip Elvis Presley, ,,The Rolling Stones” arba Michaelas Jacksonas – sukelia aistras, skatina veikti, panaikina įtampą, slopina skausmą ir sumažina kitų nemalonių bei ausį rėžiančių garsų poveikį. Tokia muzika gali sukelti įtampą, nedarną, stresą ir skausmą kūne, kada nesame nusiteikę energingai linksmintis.

Naujojo amžiaus muzika, kurioje nevyrauja ritminis pradas (pavyzdžiui, Steveno Halperno arba Briano Eno), suteikia ištęstą laiko suvokimą ir praplečia erdvės pojūtį, sukelia būdravimo ilsintis būseną.
Sunkusis metalas, pankrokas, repas, hiphopas ir grandžas gali sujaudrinti nervų sistemą. Tokia muzika veda į aktyvią elgseną bei saviraišką. Ši muzika gali būti ženklas kitiems (ypač suaugusiesiems, gyvenantiems tame pačiame name su muzika grasančiais paaugliais) apie jaunosios kartos vidinės sumaišties ir poreikio atsipalaiduoti gilumą ir stiprumą.

Religinė ir sakralinė muzika, taip pat šamanų būgnų ritmai, bažnytiniai himnai, evangelikų muzika bei spiričiueliai gali mus nuleisti ant žemės, sukelti gilios ramybės ir dvasinės suvokties būseną. Taip pat ji nepaprastai padeda atsiriboti ir įveikti skausmą.
Iš knygos ,,Mocarto muzikos poveiki”, info iš mokslai.lt portalo, o iš kur radau paveikslėli apie muzika – jau ir pats nežinau. Tad jei atsiras žinantis autorių – paskelbsiu čia 🙂