Ką daryti, kad mano vaikas neliktų įskaudintas?

Vaikai nuolatos krečia išdaigas, už kurias suaugusieji kartais perdėtai pyksta. Į pykčio košę prieskonių prideda dar ir šiuolaikinis užimtumas, bėgimas ir t.t. Mano vaikas taip pat neatsilieka įvairių vaikiškų šunybių krėtimo rungtynėse. O man tenka sudrausminti įsismarkavusius vaikus. Kaip tai padaryti supratingai, kad mano vaikas nebūtų įskaudintas?

Pasidalinsiu su Jumis patarimu, kurį kažkada pasakė viena sena pažįstama ir juo gan dažnai vadovaujuosi. Juk visi esame girdėję posąkį “Obuolys nuo obels toli nerieda” – vadinasi ir mano vaikas bus panašus į mane. Pritaikius šio posakio prasmę, kai mano vaikas iškrečia kokią šunybę, ar šiaip liaudiškai sakanat “ką nors pridirba” – tai pirmiausiai reikia pagalvoti apie save. Ką aš darydavau kai buvau jo metų, ką galvodavau, kaip elgdavausi ir t.t. Kitaip sakant “Reikia pasižiūrėti į veidrodį” 🙂 Šis tas atmintyje būna užsilikę. Tikrai tai nevyksta nuolat, bet tam tikrų vaiko išdaigų metu, labai greitai pamatau dalelę savęs (o gal antrosios pusės). Tuomet pyktis išgaruoja, dažnokai net nusišypsau ir dažniausiai kuo puikiausiai suprantu vaiką, kodėl jis vienaip ar kitaip pasielgė (greičiausiai pažinimo procesai buvo instinktyviai panašūs į manuosius vaikystėje). Kai tai suvokiu, labai draugiškai galime su vaiku aptarti kaip jis ką tik pasielgė.

Vadovaujantis šiuo patarimu, šeimoje išsisprendėme tikrai ne vieną keblią situaciją. Tiesiog nuostabu – mano vaikas neaprėktas ir suprastas, mes nebepykstame, žinome kaip užkirsti kelią tolesnėms išdaigoms, galų gale žinome kur patys, kaip tėvai, galime keistis. Be abejo, situacijų būna įvairių ir ne visose mes patys elgiamės tinkamai, bet bent jau stengiamės “Pažiūrėti į veidrodį”. Tai labai paprasta ir labai naudinga 😉

Gerų prisiminimų ir atradimų !