„Labai noriu, kad vaikai suprastų tam tikrus dalykus, kuriuos mes suprantame tik užaugę“, – prisipažįsta Linas Kėvelaitis, kurio pirmoji „Kortagų“ ciklo knyga „Slaptoji princo Druado užduotis“ ką tik pasirodė prekyboje.
Esate statybų inžinierius, rašantis knygas vaikams. Papasakokite, kaip viskas prasidėjo?
Matyt, šios istorijos šaknys slypi dar vaikystėje ar paauglystėje, kai skaitydavau labai daug knygų. O kai draugai paklausdavo, ką norėčiau veikti užaugęs, pamenu, atsakydavau, kad – rašyti. Taigi troškimą rašyti visada turėjau, tačiau į rašytojo kelią mane pastūmėjo vienas nutikimas. Mes turėjome katytę, kuri susirgo ir mirė. Visa šeima labai dėl to išgyvenome, ir tada mudu su sūnumi, kuriam buvo aštuoneri, nusprendėme parašyti apsakymą – istoriją apie katytę. Tai ir padarėme. Berašant knygą apie katytę, kilo begalė minčių ir norų rašyti pasakas. Tiesa, mes jų daug neparašėme, tačiau vartai į rašymą jau buvo atverti.Tai tarsi dar kartą įrodo, kad kiekvienas blogas dalykas turi gerąją pusę, taip ir katytės netektis suteikė postūmį knygai.
Pristatykite trumpai savo pirmąją knygą ir Kortagų karalystę.
Tiksliau – tai knygų ciklas „Kortagai“, o pirmoji ką tik knygynuose pasirodžiusi knyga vadinasi „Slaptoji princo Druado užduotis“. Kortagai – tai mąstanti skruzdėlių civilizacija, į kurią patenka burtininkės sumažintas berniukas. Įvykiai čia klostosi labai tikroviškai – yra ir nuotykių, ir kovų, išsiskyrimų, netekčių ir juokų. Šią knygą skiriu vaikams nuo aštuonerių metų, tačiau šiuolaikiniai vaikai neįtikėtinai sumanūs, todėl jiems šią knygą drąsiai gali skaityti tėveliai jau ikimokykliniame amžiuje. Kol vaikai išmoks skaityti patys, bus išleista daugiau Kortagų serijų“, – sako Linas.
Knygą jau galima įsigyti visuose knygynuose, beje, įkurta ir interneto svetainė
www.kortagai.lt. O aš jau koreguoju antrąją ciklo knygą, kurios pavadinimas „Pilkųjų akmenų sala“.
Taigi, netrukus sulauksime antrosios knygos? Kokia jūsų vizija?
Ne mažiau kaip penkios knygos, taip pat jų vertimai į penkiolika kalbų ir skaitmeninė versija.
Dirbate visą dieną atsakingą darbą. Kada rašote?
Paprastai naktimis. Grafiko neturiu, nes jei tik suplanuoju, kad rašysiu tą ar kitą valandą, nieko nepavyksta. Tiesiog gyvenu savo gyvenimą, kol užeina noras rašyti, o tada pilasi raidės, sakiniai, nėra kada net pavalgyti. Pradėjęs rašyti vaikams, supratau, kad man reikia dar labai daug mokytis: ir rašymo meno, ir psichologijos, tenka vikipediją ir google naršyti.
Ką svarbiausio savo knygomis jūs norite pasakyti vaikams?
Iš pradžių pradėjau rašyti knygą kaip tiesiog įdomią istoriją, tačiau greitai supratau, kad kiekvienas dalykas turi turėti vertę ir naudą. Mano tikslas – padėti vaikui augti, mąstyti savarankiškai, nebijoti klysti, mokėti užduoti klausimus, išsiugdyti savybę dalytis su kitais. Yra ir dar viena užduotis, kurią iliustruoja drauge su leidėjais sugalvotas šūkis: „Padėk kompiuterį į šoną ir atsiversk knygą!“
Dar noriu padėti vaikams išmokti mylėti Lietuvą, nes aš pats ją labai myliu, todėl tolesnėse knygose tikrai paliesiu Lietuvos istorijos temas, parodysiu vaikams, kuo esame didingi. Labai noriu, kad vaikai suprastų tam tikrus dalykus, kuriuos mes suprantame tik užaugę.
Kaip vyksta pats rašymo procesas? Kaip gimsta herojai ir jų nuotykiai? Gal praverčia statybos inžinieriaus kvalifikacija rašant apie skruzdėlyno gyvenimą?
Kūrybinė nuotaika ir mintys ateina netikėtai ir visai nelauktai, tiesiog būna, kad įeini į procesą ir negali net nuo kėdės atsiplėšti. O istorijos ateina iš gyvenimo, sutiktų žmonių, kelionių. Beje, skruzdėlių tema inžinieriui tikrai „į temą“ – knygoje galima susipažinti su daug nematytų inžinerinių mechanizmų ir miestų.
Ar sulaukėte daug kritikos, kai nutarėte pradėti rašyti?
Prisipažinsiu: iš pradžių nesijaučiau tvirtai, juk buvau niekam nežinomas inžinierius, vadovas, verslininkas, bet tik ne rašytojas. Tačiau smagiausia, kad šiame procese nesutikau nė vieno žmogaus, kuris kritikuotų ar priešintųsi mano idėjai, o tik palaikytojus.
Kokie jūsų patarimai tėveliams? Ką jie turėtų būtinai daryti ir ko, šiukštu, nedaryti?
Yra trys dalykai, kurie padarys jūsų vaiką laimingą. Pirmas dalykas – turėtume stengtis nevartoti draudžiamųjų žodžių, antras – kuo daugiau skatinti savo vaiką ir trečias – nenorėkime, kad mūsų vaikas elgtųsi taip, kaip mes norime. Taip niekada nebus. Jei jis dabar nori imti rankomis košę – tegul ima, jei nori dabar taškytis baloje – tegul taškosi, jei dabar nenori ruošti namų darbų – tegul neruošia… Jeigu yra susitarta: kada paruoš, kas bus, kai paruoš ir kas bus, jei neparuoš; kas bus, jei dėvės šlapius ir purvinus rūbus – tegul žino, ką daro, ir kokios gali būti pasekmės. Kartais smagumas viską atperka, o tos akimirkos gali daugiau ir nesugrįžti.
11/12/2014
Komentuoti