Mano nuostabioji 5 m. dukrelė gan dažnai būna “privalgiusi velniukų” 🙂 – neklauso, išdykauja, provokuoja kitus, šantažuoja (vaikiškai), nuolatos betvarkė kur ji pabūna. Kas turi vaikų – žino tai kuo puikiausiai – normalus vaikas 🙂. Be abejo, ji kupina daug gerų dalykų, bet šį kartą – ne apie juos.
Kai ji būna “velniuku privalgymo” stadijoje (būsiu atviras – nevisada, bet gan dažnai) man padeda susitarti gan paprastas būdas.

Gal ir Jūs kartais turite “velniukų privalgiusių” vaiku? Štai mūsų receptas:

1) Tiesiog kreipiuosi į ją su pagyrimu:
– Mieloji mano, juk tu esi labai miela ir gera mergaitė, kuri jau didelė ar taip?
Klausimus kaitalioju (pvz o kaip šauniai čia žaidi! Ar nori dar žaisti įdomiau?), bet principas lieka panašus. Na ir kuris mažas vaikas nenori būti dideliu, žaisti įdomiau ir dar būti pagirtas? Žinoma, kad ji šypsodamasi ir su mergaitiško pasididžiavimo kupina intonacija atsako “taaaaip”.

2) Po pritarimo seka klausimas:
– Ar nori siurprizo?
Aišku, kad visi vaikai norės siurprizo, o tai gali būti bet kas – pažaidimas kartu, pasivaikščiojimas su šuniu irgi kartu, pasakos paskaitymas, saldainis, ledai, nugaros pakasymas, filmukai ir t.t. Vis tiek viską kas išvardinta vaikai gaus iš mūsų. Tik dabar jie bent jau žinos, kad to nusipelnė!!! 😉

3) Po dar vieno pritarimo, kai vaikas nori siurprizo ir tik ir laukia kas čia bus, paprašau kartu su paskatinimu.
– Jei tu nuneši šias šiukšles į kibirą/sutvarkysi tuos žaisliukus/ atsiprašysi brolio, mamos už tą ir tą… ir t.t. tai tada gausi tą ir tą.
Stenkitės, kad paskutinis sakinys prasidėtų žodeliu Jei… ir tik po to skanėstas.

Dažniausiai tai suveikia. Taip žaidimas – bet labai malonus 😉
Ir be abejo, kai vaikas padarys ko paprašytas, pasidžiaugite tuo! Super! Valioo, jėga – visi geri žodžiai čia tinkami ir aišku dabar jau siurprizui metas. Eikit atiduoti duoklę už pažadą 🙂