Kartais taip nutinka, jog atrodo viskas slysta iš rankų, norisi patingėti, dingsta motyvacija kažko siekti, trokštami dalykai nutolsta ir viskas atrodo kitaip nei vakar. Man taip pat kartais dingsta motyvacija ką nors daryti. Tuomet linkstu patingėti, ką nors pažaisti ar šiaip kvailai išmėtyti laiką. Praeina diena, kita, randu milijoną priežasčių nieko nedaryti toliau, motyvacija lygi nuliui.

Šioje vietoje galima eiti į seminarus, skaityti motyvacines knygas, žiūrėti video, mokytis, bendrauti su sėkmingais žmonėmis, kurie savo motyvacija gali užkrėsti ir kitus. Yra daugybė būdų kaip pakelti motyvaciją ir daugelis jų yra geri, tik ne visiems tinka šie metodai.

Tačiau dažniausiai genialūs dalykai slypi paprastume. Pakanka vos kokio mažmožio ir žiū viskas ima keistis. Man taip šiandien ir nutiko. Tiesiog bežiūrint atliktų darbų nuotraukas prisiminiau vieną labai gerą pratarmę (nežinau kas autorius).

Kartą dviejų akmenskaldžių, dirbančių toje pačioje vietoje ir tą patį darbą, paklausė:
– Ką jūs darote?
– Negi nematai? akmenis skaldau, – trumpai atkirto vienas.
O antrasis išdidžiai ir iš lėto paaiškino:
– Aš statau bažnyčią!

Tas pats darbas, bet požiūris kitoks ir motyvacija dirbti kitokia.

Taip pat ir mums – tereikia patraukti smulkmenas į šoną ir pamatyti ką mes darome, vardan ko ar ką jau esame padarę, pasiekę. Tai yra labai paprasta, kasdieniška ir pasiekiama kiekvienam, be didelių mokslų. Tereikia pagalvoti  kas bus kai padarysime šį darbą, kas bus kai pasieksime tikslą, koks atlygis laukia. Taip yra darbų kurie trunka dešimtmečiais, bet tikriausiai šie darbai verti atlygio. Pvz. jei dabar skirsiu laiko vaikams, tai užaugęs vaikas bus geriausiu draugu pasaulyje. Tuomet motyvacija eiti su vaiku pažiūrėti sudžiūvusio vabalo bus didesnė nei skubiai išspręsti telefonu darbinę problemą (juk galima pakalbėti ir po 5-ių minučių). Juk šaunu ar ne?

Arba didžiuotis tuo ką mes jau padarėme (užauginome vaiką, pasodinome medį, sukūrėme eilėraštį, perplaukėme upę, atostogavome, pastatėme sodybą, sukūrėme naują produktą, pardavėm stakles kokių dar Lietuvoje nebuvo, pastatėme universitetą ir t.t.) tuomet atsiranda motyvacija siekti kažko daugiau ir eiti toliau.

Tai nėra lengva, bet labai paprasta – tereikia viduje savęs pagalvoti ir pamatyti būsimus/esamus rezultatus. Ir jei motyvacija veikti neatsiras iš pirmo karto – nieko tokio (man taip pat nevisada pavyksta), bet kai pavyks – tuomet pamatysite kaip savimi didžiuositės, o Jumis didžiuosis Jūsų vaikai. Tai tikrai gali kiekvienas. Motyvacija ranka pasiekiama 🙂