“Visada Vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė Vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti”

Daugeliui mokykla vaikams ar bet koks mokymasis vis dar asocijuojasi su požiūriu “Taip reikia arba taip turi būti” ar panašiai. Bet juk puikiai visi žinome, kad prievarta niekada nieko daug nepasieksime. Paskutiniu metu, bent jau Vilniuje, ima kurtis daug kitokių mokyklų vaikams, kurios neliepia, nebaudžia, o paskatina, parodo, sudomina. Mano nuomone, geriausia mokykla vaikams yra tokia, kuri nevaržo, pataria, skatina, padeda, paaiškina ir t.t. Ši mokykla vaikams, tai nebūtinai pastatas ar klasė su mokytoju. Mokykla vaikams gali būti kiemas, miškas, kelionė automobiliu, o mokytojas gali būti tėtis, mama, draugas – visi kam rūpi vaiko gerovė ir ateitis. Skaityti toliau…

Vienas psichologas yra pasakęs “Pirma kliūtis augti kartu su vaiku yra manyti, kad Jūs jau viską žinote ir, be abejo, žinote, kas geriausia Jūsų vaikams”.
Vaikai auga greitai, skatindami augti ir mus. Kai kurie mūsų auga kartu su savo vaikais, tačiau kartais mes stovime vietoje su savo įsitikinimais, baimėmis, būdami “teisūs kaip visada” ir t.t. Tuomet vaikams tampame neįdomūs, pradedame tolti, nesusikalbėti, ryšiai atšala, bet iš tikrųjų bėgame vieni nuo kitų.

Skaityti toliau…

Dalyvavau įdomioje diskusijoje – ką galima leisti vaikams, o ko ne, kas įtakoja vaiko raidą. Nuomonių buvo įvairių, net kategoriškų, tačiau kilo šaunių minčių apie vaiko raidą, kurioms daugelis pritarė ir jomis noriu pasidalinti, gal net padiskutuoti.

Man atrodo, jog visi mes gimstame pilnai viskam pasiruošę, mylimi ir mylintys, bei galintys kur kas daugiau nei manome. Tačiau, išmokdami naujus dalykus, išsiugdydami tam tikrus įgudžius, drauge su teigiamos informacijos srautu, mes (ir visi visi vaikai) gauname visą spektrą baimių, stereotipų ir draudimų. Dažniausiai draudimai, perspėjimai ar šiaip negatyvi informacija yra paremta artimųjų asmenine patirtimi, kuri smarkiai įtakoja vaiko raidą. Gan dažnai nutinka, jog norėdami gero, mes darome bloga.  Tarkim pavyzdys apie žirkles (ar kažką panašaus pvz degtukai ir t.t.) – daugelis, pamatę vaiko rankose šį prietaisą, įžvelgia pavojų ir ima griežtai drausti jį imti. Dažnai vaikas dar nesupranta to draudimo prasmės, bet jam smalsu ir tas smalsumas vis tiek vieną dieną nugalės. O galbūt geriau bandyti patenkinti tą vaiko smalsumą, suteikiant jam dar daugiau žinių apie vieną ar kitą daiktą, ką su juo galima veikti ir parodyti, kad jis gali padaryti “popa” 🙂 Tuomet tikriausiai pats vaikas rodys pirštu į žirkles sakydamas “ne, popa”. Čia daug versijų yra galimų – tačiau pažystų labai šaunią šeimą, kuri leidžia vaikams praktiškai daryti ką tik jie nori. Galbūt dėl to vaiko raida šioje šeimoje skiriasi nuo kitų bendramečių – šie vaikai daug daugiau žino nei kiti vaikai. Jie yra žingeidūs, patys vertina ir mąsto, ir jie skiriasi nuo daugumos, nes daugumai buvo uždrausta mąstyti patiems. Skaityti toliau…

Ryte vedžiojant šunį pamatėme genį, kuris priminė vieną nuostabiausių vaiko logikos pavyzdžių. Tada sūnui tebuvo gal trys ar keturi metukai ir jis parbėgęs namo pasakė:

– Tėti mačiau tuktuką!
– Ką tokį? – nustebęs pasitikslinau.
– Tuktuką, tokį paukštį, kuris tupi medyje ir tuksena. 🙂

Taip vaikščiojant prisimiau dar kelis. Kaip turėklą vaikas pavadino remėklu, nes į jį reikia remtis, arba Mike Pūkuotuką vadindavo Miketuku, nes taip trumpiau ir aiškiau. 🙂 Bet grįžus namo susiradau užrašų knygelę, kur mama kolekcionavo tokius kalba vaikai “perliukus”. Štai keli jų: Skaityti toliau…

Girliandos ant langų

Pirmadienis… sunku. Daugelis nekenčia pirmadienių. Bet šis pirmadienis kitoks, nes gavau dar vieną vertingą pamoką. Taigi – karingas pirmadienis prasidėjo! Kodėl karingas? Skaityti toliau…