Ryte vedžiojant šunį pamatėme genį, kuris priminė vieną nuostabiausių vaiko logikos pavyzdžių. Tada sūnui tebuvo gal trys ar keturi metukai ir jis parbėgęs namo pasakė:

– Tėti mačiau tuktuką!
– Ką tokį? – nustebęs pasitikslinau.
– Tuktuką, tokį paukštį, kuris tupi medyje ir tuksena. 🙂

Taip vaikščiojant prisimiau dar kelis. Kaip turėklą vaikas pavadino remėklu, nes į jį reikia remtis, arba Mike Pūkuotuką vadindavo Miketuku, nes taip trumpiau ir aiškiau. 🙂 Bet grįžus namo susiradau užrašų knygelę, kur mama kolekcionavo tokius kalba vaikai “perliukus”. Štai keli jų: Skaityti toliau…