Tikrai yra atvejų, kai vaikams tėvai daug ką draudžia, tame skaičiuje ir žaidimą su degtukais ar ugnimi. Beabejo žaidimas su ugnimi yra be galo pavojingas, tačiau ar vaikai tai supranta lygiai tiap pat kaip mes? Žinoma, kad ne. Nes vaikai neturi tokių patirčių, kurias mes jau turėjome. Tikrai sutinku, jog vaikams žaisti su ugnimi nedera ir reikia tai riboti, tačiau kaip tai padaryti neužgožiant vaiko smalsumo ir suteikiant vaikui žinių? Manau atskymų yra daugybė, tačiau pasidalinsiu savo asmenine istorija, kuri (labai tikiuosi) suveikė:

Vaikystėje, man tėvai nuolatos drausdavo ką nors daryti, ką daro suaugę. Neik ten, nedaryk to, negalima ano. Klausydavau, tačiau vis tiek giliai viduje norėjau daug ką daryti ko negalima. Supratęs, kad esu pakankamai didelis (na man buvo gal kokie 6-7-i metai, nes į mokyklą tikrai dar nėjau) ir kad pats galiu susidoroti su daug dalykų, tikrai pamenu lindau prie degtukų. Degiojau juos ant palangės namuose laukdamas mamos grįžtančios iš parduotuvės, arba kaime pas močiutę lauke kokį laužiuką iš spyglių ar lapų (gerai, kad supratau jog reikia tai daryti ant betoninių lauko laiptų), kartą uždegiau popierių, kuris buvo apvyniotas ant medžio kamieno (kad kiškiai žiemą nenugraužtų anksčiau vyniodavo ir popierių) ir t.t. žodžiu situacijų buvo pakankamai, kad įvyktų nelaimė.

Visą tai prisimindamas, bijojau (ir tebebijau), kad mano vaikai neiškrėstų tokių šunybių. Taigi nutiko ir kita istorija – sūnui buvo gal kokie 5-i metukai, mes stovėjome prie viryklės ir kažką ruošėmės virti. Jis manęs paklausė:

• Tėti, ar galima liesti ugnį?

Pagavau save beatsakantį, jog ne negalima, nudegsi… bet laiku sustojau ir atsakiau:

• Taip galima, – ir stebėjau ką jis darys.

Vaikas atkišo pirštą ir … nudegė. Nedaug, bet pakankamai, kad skaudėtų.

• Tėti, bet tu sakei, kad galima…ir t.t. …
• Taip, sakiau, kad galima, tačiau sprendimą ką daryti priėmei tu pats. Taip pat tu neklausei ar skaudės ir kas bus kai įkiši. Dabar tu pats supratai kas nutiko ir žinai kas tai yra ugnis.

Taip, aš buvau šalia, žinoma atšaldėme pirštuką, žinoma patepėme ir nieko baisaus nenutiko. Mes pasikalbėjome kaip suaugęs su suaugusiu. Mes buvome draugai ir vaikas ant manęs nepyko, nes jis tuo metu važiavo savo gyvenimo bėgiais ir jam buvo smagu perimti vairalazdę į savo rankas, tačiau …. 🙂

Nuo to karto (bent jau iki šiol, o sūnui jau beveik 11), nesu matęs ar girdėjęs, kad mano vaikas žaistų su degtukais ar ugnimi. Nors noro uždegti židinį buvo, bet tuomet klausė kaip tai padaryti ir su kuo.

Tik priminsiu, mano tėvai nuolatos kartodavo, kad su ugnimi žaisti Negalima…o ką aš dariau?

Pasidalinkite – gal kam nors pravers 🙂