Visados taip nebus!

Šalta, niūru, vien tik purvas aplinkui,
Liūdnos naujienos ekranu vėl nuslinko
Talžo man veidą prakiuręs dangus,
Sinoptikai sakė – visad taip nebus.

Krenta iš rankų net šaukštas kasdienis,
Mintys niūriausios lenda pavienės,
Ką padaryti, kas toliau bus?
Tereikia žinoti – visados taip nebus!

Išaušo diena kai ima man sektis,
Šypsosi man nepažystami gatvėj.
Meiliai žmona pasitinka, sušildo.
Turėčiau sparnus – tikriausiai pakilčiau.

Bet primena draugas mano senasis
Kad pasaka ši, negali ji tęstis.
Tikriausiai vertėtų įsiklausyt į draugus
Jie sako – taip visados juk nebus!

Ir vėl vien problemos namuos ir darbe,
Mašina sugedo, sumauta diena.
Ir vėl prisimindams geriausius laikus,
Sakau sau mintyse – visad taip nebus.

Imu baltą, gražų popieriaus lapą,
Klijuoju ant sienos užgniaužęs aš kvapą.
Didžiosiom raidėm suraitau šiuos žodžius –
Taip visados juk nebus!

Pamažu palengvėja ir bėdos atlėgsta,
Širdis atsileidžia ir pyktis išblėsta.
Naujas paveikslas papuošia namus!
Tai žodžiai keli – visados taip nebus!

Skaitau juos kai gera, kai bloga
Ir bėdos, ir gėris kitaip vis atrodo.
Visados taip nebus – tai žodžiai keli.
Stebūklingai galingi, bet paprasti 🙂

Linas Kėvelaitis 2016/05