“Visada Vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė Vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti”

 

 

Daugeliui mokykla vaikams ar bet koks mokymasis vis dar asocijuojasi su požiūriu “Taip reikia arba taip turi būti” ar panašiai. Bet ar mes norėtume ko nors siekti per prievarta? Greičiausiai ne. Taip pat ir vaikai – prievarta nėra juos motyvuojantis ir į priekį varantis variklis. Paskutiniu metu, bent jau Vilniuje, kuriasi privačios, kitokios mokyklos vaikams, kurios neliepia, nebaudžia, o paskatina, parodo, sudomina. Sparčiai plinta tokia mokymo forma kaip “homeshooling” – kai vaikai mokomi namuose. Juk ko gero sutiksite, kad geriausia mokykla vaikams yra tokia, kuri nevaržo, pataria, skatina, padeda, paaiškina ir t.t. Mokykla vaikams, tai nebūtinai pastatas ar klasė su mokytoju. Mokykla vaikams gali būti kiemas, miškas, kelionė automobiliu, o mokytojas gali būti tėtis, mama, draugas t.y. visi kam rūpi vaiko gerovė ir ateitis.

Kodėl naudinga vaikus mokyti naujoviškai dalinasi knygų serijos vaikams KORTAGAI autorius Linas Kėvelaitis. Daugelį šių idėjų jis naudoja gyvenime, tačiau taip pat jas galite rasti ir jo knygose. Sužinosite dešimt tikrai paprastų, bet efektyvių patarimų, kaip mokymasį paversti pramoga ir nauda vaikams.

1. Mokymasis produktyviausias, kai vaikui įdomu.

Sudominkime vaiką, sukelkime jam žinių alkį – tai gali būti paprasčiausias klausimas, nuostaba, paklausimas jo nuomonės, paprašymas pagrįsti jo nuomonę ir t.t. Pavyzdžiui jei vaikas sako “Ar galiu prie tvenkinio ledą padaužyti? – atsakymas turi būti “Žinoma! O su kuo daužysi ir ką darysi, kad neįkristum į tvenkinį?” Ir vaikas pats ims pasakoti kaip jis saugosis, kad neįkristų, kad su lazda daužys ir t.t. – vietoje to daugelis tėvų (greičiausiai mamų) šauktų “gink Dieve negalima, neik ir t.t.” Vaikui neįdomu mūsų baimės ir nuostatos, jam įdomu tai, ką jis pats atranda ir sužino. Ir jei uždrausime šiandien, tai jis nueis ten kitą dieną, nes jam įdomu. O tas kas įdomu, sutikite, anksčiau ar vėliau visi tai padarome.

 

2. Prieš paaiškinant atsakymą pradžiuginkite vaiką.

Tai gali būti vaikiškas pokštas, juokinga istorija, netikroviškas vaizduotės padarinys – svarbu, kad vaikui būtų linksma. Šioje vietoje suaugęs turėtų nusileisti į vaiko lygmenį ir kartu su juo pajuokauti – gal net nesąmonę kokią iškrėsti. Tęsiant ledo daužymo pavyzdį galime pasakyti “Tai gal būsi pasaulio ledo laužymo galiūnas didysis vaiko vardas nesustabdomasis?” Emocija bus garantuota, vaikas jaus mūsų palaikymą ir jam bus smagu.

 

3. Suintriguokime, įtraukime vaiką į diskusiją.

Po to, kai vaikas nusišypsojo (atsirado teigiama emocija, ryšys), galime įtraukti vaiką į bet kokią mums norimą diskusiją apie diskutuojamą objektą. Tęsiant pavyzdį galime paklausti “O ar žinai, kodėl šaltas vanduo gelia kojas, arba kodėl ledas plaukia ir t.t.” Prisiminkime, juk vaikui įdomu, ir smagu, jis nesusilaikys nepaklausęs “kodėl?”, o tuomet galėsime plėtoti diskusiją.

 

4. Paaiškinkime kokią naudą vaikams duoda ši pamoka ar aptariamas dalykas.

Po to, kai vaikai susidomi dalyku, galime paaiškinti tikrai sudėtingus dalykus, pvz apie šilto iš šalto fizinių kūnų staigius temperatūros pokyčius, kaip jie veikia žmogaus kūną jei jis įkristų į šaltą vandenį, kaip negalima pilti karšto vandens ant sušalusių rankų arba apie medžiagų tankį, kuo jis matuojamas ir kodėl vieni daiktai skęsta, o kiti plaukia ir t.t. Be abejo – išsiplėsti iki enciklopedinių žinių nebūtina ir aptarti daugybės temų nereikia. Pakanka atsirinkti vieną temą, kuri tuo momentu mums atrodo reikšmingiausia. Pratęsti galėsime kitą kartą. Šis momentas yra pats parankiausias informacijos įsiminimui, aptarimui – dabar vaiko smegenys kaip kempinė sugers viską ką jam pateiksime.

5. Visada reiškite savo nuostabą ir žavėjimąsi tuo, ko mokote vaiką.

Jei nors dalis ankstesnių žignsių bus adaryta – vaikas tikrai dalyvaus diskusijoje ir tikrai pažers mums netikėtų, kartais nelogiškų, o kartais net per daug protingų klausimų. Pagirkime jį už jo sąmojus, net nesvarbu, kad kai kurie jo pasakymai ir ne visai teisingi, žavėkimės jo fantazija, idėjomis, nevaržykime jo. Jei jo sugalvoti dalykai tikrai yra klaidingi, juk galime paprasčiausiai pasakyti “Šauniai čia suskėlei, tačiau kodėl tu taip manai, pagrįsk, paaiškink man nes aš nežinau ir t.t.”

6. Vaikai geriausiai įsimena, pateikus netikėtą pavyzdį.

Tai gali būti ir netikroviškas, pasakos tipo pavyzdys. Pamenu tikra istoriją nutikusią su mano dukrele kai ji labai nenorėjo valgyti, aš vieną ryta žaisdamas su ja (jau buvo padaryti keli aukščiau minėti žingsniai, o mes kvatojomės drauge) sakau “nori pasakos?” – kuris 4-ių metų vaikas nenorės pasakos? Papasakojau jai istoriją apie berniuką, kuris nevalgė, kaip jis susirgo, negalėjo eiti į gimtadienį ir draugai liūdėjo ir t.t. Baigėsi tuo, kad po dešimties minučių ji pati garsiai skelbdama visam namui kaip ji dabar daug daug valgys nužingsniavo laiptais žemyn į valgomąjį ir tikrai tą dien ji daug valgė.

 

7. Vaikai įsimena tai kas vaizdu ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti.

Visose situacijose pagal galimybės reikia remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis. Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir jie kur kas geriau įsimena, kai diskusijos objektas susiejamas su kuo nors ką jie jau suvokia.

8. Paprašykite vaikų paaiškinti kaip jie suprato aptariamą objektą.

Vaikai savarankiškai permąstę pateiktą informaciją ir ją paaiškinę kitiems geriausiai įsimins, nes tai bus ne Jūsų žinoma ir primesta “tiesa”, o jo paties išrasta, sugalvota ir suprasta patirtis. Šioje vietoje vaikui gali tekti padėti prisiminti tam tikrus pavadinimus, išsireiškimus, jei buvo tokie naudotis. Bet leiskime jam dėlioti mintis, būkime tik pagalbininkai.

 

9. Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko ar žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti.

Nebijokite suklysti, ar pasakyti, kad kažko nežinote (arba tiksliau dar nežinote) – visada bus smagu kartu su vaiku surasti sprendimą vėliau, internete ar kokiame žinyne. Tačiau, jei jūs sugebėsite paaiškinti vaikui naudą iš vieno ar kito pavyzdžio – jūs būsite pats geriausias mokytojas, nes kam mokytis dalykus, kurių niekada gyvenime neprireiks? Pavyzdžiui galbūt mokslas apie trigonometrines funkcijas kažkam pasirodys nereikalingas, tačiau jei kas nors paaiškins, kad tokiu būdu mūsų smegenys yra išlavinamos atlikti daugybę sudėtingų veiksmų, kurių mums gali prireikti kritinėje, streso situacijoje versle, investavime, tikimybių teorijoje ar lenktyniniame automobilyje ar dar kur kitur – tuomet ir mes į trigonometrines funkcijas žiūrėsime visai kitaip.

 

10. Pamoka vyksta ne tuomet, kai kažkas kažką moko, bet tuomet kai susirinkusiems gera kartu.

Jei vaikams (ar mums) lieptų išmokti eilėraštį – tai būtu ir nuobodu, ir neįdomu, ir ko gero kiltų klausimai kam to reikia ir t.t. O kai išgirstame smagią, nuotaikingą istoriją (pvz gerą anekdotą) – mes tai įsimename nesąmoningai ir beveik žodis žodin galime atkartoti, nors tą istoriją girdėjome vos vieną kartą. O jei tokios istorijos dar yra ir naudingos – čia jau yra pasekmė ir gaunama vertė. Mokytis tikrai gali būti smagu!

 

Vadovautis šiais žingsniais detaliai kaip čia surašyta – gali būti sudėtinga. Kaip sakė Linas Kėvelaitis – jam visus klausimus užduoti yra neįmanoma. Bet ne tai svarbiausia. Jei panaudosime nors dalį šių patarimų, tuomet smagus ir turiningas laikas su Jūsų vaiku bus garantuotas. Svarbu yra sudominti vaikus, jų paklausti, išklausyti juos, kartu rasti sprendimą ir parodyti sprendimo naudą vaiko ateičiai – tai be galo nuostabu. Laimi abi pusės. Aplinkui jau yra daug atvejų, kai naujos, besikuriančios mokyklos vaikams, arba netgi šeimos kurios pasirinko namų mokymo programas (“homeschooling”) visa tai jau supranta ir taiko savo praktikoje. Rezulatatai yra teigiamai stulbinantys – vaiko žingeidumas, progresas ir mastysena žymiai skiriasi nuo senojo “standartinio sovietinio” mokyklos auklėtinio.

Tikrai ne viena mokykla ar šeima jau taiko daugumą šių principų. Mokykla vaikams yra visai čia pat, o mokymo priemonės gali būti pagaliukas, bala, paukštis, laužas, žaidimas, uždavinys, dviratis ir daug daug kitų dalykų ir be abejo knyga. Lino Kėvelaičio knygose vaikams KORTAGAI yra remiamasi daugeliu aukščiau išvardintų principų ir vaikai čia mokosi pramogaudami, o žinias įgyja tokias, kurios bus naudingos visą gyvenimą.

Mokykimės pramogaudami! (www.kortagai.lt)